Registriniai kazokai | |
---|---|
Veikimo laikas | 1572–1648 m. |
Valstybė | Abiejų Tautų Respublika ![]() |
Pavaldus | Kariuomenei |
Rūšis | Lengvoji kavalerija Skirmišeriai |
Paskirtis | Patruliavimas Žvalgyba |
Dydis | ~40 000 (1649 m.) |
Būstinė | Trachtemyrivas, Kijevo vaivadija |
Mūšiai | Livonijos karas, Moldavijos magnatų karai, ATR–Turkijos karas, ATR–Rusijos karas |
Vadovybė | |
Pasižymėję vadai |
Petro Konaševyčius-Sahaidačnas Michailas Dorošenka |
Registriniai kazokai[1] (ukr. Реєстрові козаки, lenk. Kozacy rejestrowi) – specialūs kazokų daliniai Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje. Jie daugiausia organizavo pietinių sienų apsaugą ir gynybą bei vykdė policijos funkcijas.[2]
Nuo 1572 m., netrukus po Liublino unijos,[3] kai didžioji dabartinės Ukrainos teritorijos dalis iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atiteko Lenkijos karalystei, kazokai tapo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės karine formuote.[4] Registrinių kazokų būriai rėmėsi Zaporožės kazokais, kurie jau gyveno Dniepro žemupyje tarp Ponto stepių, taip pat savigynos būriais gyvenvietėse dabartinės vidurio ir pietų Ukrainos regione.
Dėl 1648 m. Chmelnickio sukilimo registriniai kazokai sukilo prieš Abiejų Tautų Respubliką ir prisijungė prie Kazokų etmonato pajėgų, tačiau oficialiai liko Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje iki 1699 m.
© MMXXIII Rich X Search. We shall prevail. All rights reserved. Rich X Search